pradi
 

















 
 
 
 
 Gegus ARTUMA apie daugvaikyst
 
 Naujasis „Artumos“ numeris skiriamas daugiavaikei motinystei – tam daugeriopam groiui, kuris kakaip esmikai ir akivaizdiai dera gegus mnes.

Juk gegu – tikras groio triumfas! Vis motin ir dangikosios Motinos, kiekvienos eimos ir paios Sekmini ugnies – Šventosios Dvasios, kuri, pasak tvo kapucino Raniero Cantalamessos, ir pati yra kaip motina. Gegus „Artuma“ ir pradedama io Popieiaus nam pamokslininko knygos „Dvasios giesm“ itrauka, liudijania, kaip motinikai Šventoji Dvasia mus veda Tvo artum, o kart palydinia urnalo skaitytoj gausi, Dvasios palaimint, eim artum.

Savo gyvenimus „sipatoginusieji“ galbt atrast joje savo „sveikam protam“ nesuprantam dalyk (pvz., septyni vaik eimoje). Taiau dauguma skaitytoj greiiausiai netvers diaugsmu, skaitydami, kaip nuostabiai ir su iminties Dvasios dovana, daugiavaiks motinysts prasm suvokia tikrai nelengvo vargo, o neretai – visuomens prieikumo nat neanios mamos – apie tai Lauros Alekniens ir Jolitos Pukeliens straipsniuose; kaip sesi ir broli vert – juk „viena futbolo komanda“ – sugeba suprasti vaikai, kalbinami Aldonos Atkoinaits; kaip vis dlto sunku uaugti vienturiams (rao Guost Tamulynait); kaip iandienos diaugsmas turti broli ir sesi atperka vaikysts nuoskaudas (pasakoja Egl Dovydaityt). urnal skaitantiems tvams psicholog Zita Vasiliauskait paeria labai praktik patarim, kaip savo meil be skriaudos padalyti visiems vaikams. Taip jau bna, kad jiems greit pasidaro per seklu begalinje tv meils jroje. Kodl btina laiku atriti vaikams sparnus, rodo gyvenimo pavyzdiai Sigitos Puryts straipsnyje.

pai moters gelmi – motinikumo refleksij, neatidliotinai svarbi iandien, kreipia spausdinamos inomos ugdytojos Domicels Petrutyts mintys. XX a. ventoji Diana Bereta Mola, kurios istorija pasakojama gegus „Artumoje“, vainikuoja daugiavaiks motinysts gro ir visas motinikumo refleksijas visikai perkelia motinos ird, kurioje ir randasi (arba, deja, ne) patys tikrieji, n odi nereikalaujantys apsisprendimai.

Daug apsisprendim kasdien prireikia ir valdios monms: i Algimanto Ramono straipsnio apie nacionalin susitarim dl eimos politikos atrodo, kad sunkiausiai keli skinasi vertybins srities sprendimai.

Apsisprsti dabarties skauduli akivaizdoje tenka ir Banyiai. Dr. Jono Malinausko, Tomo Vilucko straipsniuose diugu skaityti ir patvirtinim, jog ir puolama ji renkasi tiesos keli, ir savalaik priminim, kokia uola i ties remiasi Banyios pamatai.

„Banyia nebijo atvirumo ir dialogo“, – sako apatalikasis nuncijus arkivyskupas Luigi Bonazzi, kalbinamas Saulenos iugdaits. Ir jautriai primena, kad i dabartin situacija gali tapti ir proga „atsinaujinti mums patiems, atnaujinti eimas, atnaujinti visuomen“. Juk kaip kitaip, jei ji mums Motina, milijonus vaik prie savs glaudianti, bet nei vienam vietos nepritrkstanti, nei vienam Meils nepagailinti.
  
 
   
Apie naujien grupes 
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi